| Nors pasaulyje epilepsija serga daugiau nei 50 milijon moni, su ia liga tiesiogiai nesusidrusij inios danai remiasi tik mitais ir nuogirdomis. Epilepsija inoma nuo senovs, taiau apie j kalbti visuomenje vis dar neprasta. Gyvenantiesiems su ia liga tiesiogiai padedanti „Lietuvos Carito“ Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centro vadov Polina Šedien rugsjo 26 dienos popiet Kaune suorganizavo diskusij „Epilepsijos psichosocialiniai aspektai: bendradarbiavimas ir ikiai“.
Kelet valand trukusiame renginyje apie ios ligos prieastis, pasekmes ir galimus problem sprendim bdus diskutavo socialiniai darbuotojai, universitet dstytojai bei studentai, patirtimi dalijosi sergantieji ir skmingai i lig isigyd mons. Liudijimai apie konkreius ligos padarinius padjo daug geriau suvokti sunkumus, kuriuos patiria sergantieji epilepsija, leido deramai sigilinti j poreikius.
Epilepsija tebeserganti Viktorija Cikien atvirai pasakojo, kad liga jos gyvenim atne labai daug skausmo ir lm atskirt nuo aplinkini: patyios mokykloje, sunkumai universitete ir iekant darbo (dabartines pareigas ji gavo tik po deimties met aktyvi paiek) gyvenim kartino labai ilgai. Ma dukrel auginanti jauna moteris neslp, kad liga prisidjo ir prie jos paios eimos grities. „Jei toki pagalb, koki jau pradedama planuoti ir silyti iandien, a biau visada turjusi – neabejoju, kad mano gyvenimas bt buvs visikai kitoks. Btina kak daryti, kad tie sergantieji epilepsija, kurie dabar tra vaikai, uaug galt gyventi pilnavert ir kokybik gyvenim,“ – teig V. Cikien.
„Atviras liudijimas – labai didelis ingsnis serganiajam, nes paprastai dl visuomenje ilikusio viduramiko poirio i liga slepiama ne tik nuo koleg, draug, bet ir nuo eimos nari, netgi eimos gydytoj,“ – pasakojo P. Šedien. Ji taip pat pasidiaug, kad apie epilepsijos problem daug vieai kalba ir aktyviai j „i elio traukia“ Pasaulio Sveikatos organizacija.
Lietuvos sveikatos moksl universiteto student Ingrida Jaselskyt pareng trump, taiau itin informatyv praneim apie biopsichosocialines epilepsijos pasekmes. Vaikystje ji pati sirgo epilepsija, ir nors lig pavyko igydyti vaistais, puikiai prisimena mokyklos bendruomens poir, emesn vertinim net tuomet, kai priepuoliai nebesikartojo ilg laik. „Nors mokiausi puikiai, dvyliktoje klasje sulaukiau atsargaus pasilymo nelaikyti brandos egzamin, es man bus per sunku,“ – prisimin mergina, iuo metu siekianti visuomens sveikatos vadybos magistro laipsnio.
Anot I. Jaselskyts pristatyt tyrim, kas antr sergantj kamuoja mokymosi sutrikimai, migrena, kas trei – miego problemos (nemiga, nuolatiniai pabudimai, negaljimas kokybikai pailsti). Dl nuolat patiriamo nerimo, baims dl galimo priepuolio atsiranda irzlumas, agresyvumas, stipriai maja pasitikjimas savimi, daniau susiduriama su alkoholizmo ir neplanuoto pastojimo problemomis.
Itin daug dmesio diskusijoje buvo skirta aptarti mokymosi ir darbo aplinkoje epilepsija sergani asmen patiriamiems sunkumams. Vytauto Didiojo universiteto docent Dalija Sniekien teig, kad Lietuvoje silomos auktojo mokslo galimybs yra pernelyg nelanksios. „Kitose alyse esama galimybi per metus iklausyti, pavyzdiui, 2 dalykus, ir atskaityti bei sumokti tik u juos – taip sudaroma galimyb laipsn gyti kad ir per deimtmet, todl sumaja spaudimas, studentas gali reguliuoti krv ir prisitaikyti j savo galimybms. Deja, Lietuvoje to neturime,“ – apgailestavo dstytoja.
D. Sniekienei pritar ir Vilniaus kolegijos lektor Jurgita Tuitait: anot jos, pedagogams tiek vidurinio, tiek ir auktojo mokslo staigose stinga noro ir galimybi prisitaikyti prie studento. „Dstytojams stinga vietimo, jie danai nesuvokia, kokiomis paprastomis priemonmis galt moksl padaryti visikai prieinam monms, kamuojamiems epilepsijos. Vietoje tezi kompiuterinse skaidrse pateikti spausdint mediag, leisti nukelti atsiskaitym, jei t ar prajusi dien studentas igyveno priepuol – vien ie smulks ingsneliai studij proces epilepsija serganiam mogui padaryt daug palankesn,“ – pasakojo lektor.
Diskusijos dalyviai vienbalsiai sutar, kad specials mokymai reikalingi ne tik pedagogams, bet ir darbdaviams: btina viesti apie skirtingas epilepsijos formas, pasakoti, kurios i j trukdo kokiam darbui, o su kuriomis galima atlikti uduotis be papildom sunkum. „Danas darbdavys baidosi nelaiming atsitikim darbe, todl alinasi epilepsija serganij, taiau net nepaklausia, kada buvo paskutinis priepuolis, ar asmuo jauia jo artjim ir gali spti aplinkinius, sunks priepuoliai ar lengvi...,“ – vardijo V. Cikien. Šios gytos inios padt darbdaviui daug realiau vertinti asmens galimybes, suvokti jo tinkamum darbui.
Specialist susitikime aptartos problemos ir galimi j sprendimo bdai padjo „Lietuvos Carito“ socialiniams darbuotojams planuoti tolimesn Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centro veikl, umegzti ryius su akademine bendruomene ir planuoti bendradarbiavim: diskusijai besibaigiant, dalyviams kilo mini ir apie specialias paskaitas apie gyvenim su epilepsija socialinio darbo studentams. Visi dalyviai sutiko, kad pagalba sergantiesiems epilepsija Lietuvoje – dar labai menkai upildyta nia, ir yra dar daug dalyk, kuriuos bendromis jgomis planuodami ir organizuodami galt ymiai pagerinti epilepsija sergani gyventoj gyvenimo kokyb ir galimybes.
„Caritas“ Lietuvoje – Romos katalik banyios Caritas organizacij tinklas, siekiantis socialinio teisingumo visuomenje bei teikiantis vairi socialin pagalb Lietuvoje. Prajusiais metais pagalba buvo suteikta 335 tkstani Lietuvos gyventoj. Nuo 1989 met atkrusi savo veikl, organizacija vienija 300 profesionali darbuotoj ir apie 2500 savanori visoje alyje ir yra didiausias Lietuvos valstybs socialins pagalbos partneris.
Lietuvos Carito informacija |